Laimai Kazlauskienei klausimus pateikė kraštovaizdžio architektė Dovilė Ivanauskienė. Žurnalas “Supernamai”, 2010 m.
Mieliausia lietuviškos sodybos vieta – natūralus upelis, užtvanka arba pačių šeimininkų išsikastas vandens telkinys – baseinėlis. Ši aplinką pagyvinanti vieta ne tik džiugina akį, bet ir atgaivina karštą vasaros dieną.
Vandens telkinio įrengimas – tai sudėtinga hidrotechninė statybos užduotis. Visi darbai turi būti sudėlioti nuosekliai ir kompleksiškai. Reikia tinkamai numatyti vietą dirbtiniam kūdrai, baseinėliui, griežtai laikytis kasybos, hidroizoliavimo darbų tvarkos, nes padarytos klaidos gali įtakoti palankų biologinės pusiausvyros susiformavimą. Malonus estetinis vaizdas priklauso ne tik nuo tvenkinio formos, bet ir nuo greta esančios aplinkos sutvarkymo bei augalų parinkimo.
Norėdami išsamiau išsiaiškinti dekoratyvinių tvenkinių įrengimo momentus reikėtų konsultuotis su dekoratyvinių telkinių įrengimo specialistais – profesionalais, kraštovaizdžio architektais, kurie specializuojasi šioje srityje, botanikais.
Taigi, nusprendus sklype įsirengti nedidelį vandens telkinį, reikės išsiaiškinti ne vieną svarbų klausimą. Kai kuriuos jų uždavėme Laimai Kristinai Kazlauskienei, dekoratyvinių vandens telkinių projektavimo ir įrengimo specialistei.
- Kaip parinkti vietą sklype dekoratyviniam tvenkinėliui, koks yra optimalus jo dydžio ir gylio santykis?
Vandens telkinys sodą, sodybą ar individualaus namo sklypą puošia besikeičiančiais atspindžiais, veidrodiniu paviršiumi, sudomina garsais, sklindančiais iš vandens aplinkos. Vandenį sklype galime panaudoti įvairiais būdais: įrengti šaltinį, čia pat susigeriantį į akmenėlių paklotą, pastatyti dekoratyvinę paukščių girdyklą, teikiančią džiaugsmą sparnuotiems kiemo svečiams, įrengti kaskadą, iš kurios vanduo nuvinguriuoja į prūdelį, statyti fontaną, gaivinantį aplinkinius augalus ir džiuginantį praeivį.
Telkinio vietą parenkant atsižvelgiama į teritorijos užstatymą, sklypo lygio aukščius, esamus želdinius, o taip pat numatant čia gyvenančiųjų poreikius ir interesus.
Įspūdingai atrodo vanduo žemiausioje sklypo vietoje, tačiau tokiu atveju iškyla grėsmė per liūtį surinkti visus aplinkos teršalus. Padaroma didelė klaida, kai į tvenkinuką suvedamas viso sklypo paviršinis ar nuo namo stogo nutekantis lietaus vanduo. Tačiau jei šeimininkams toks variantas priimtinas, reikėtų projektuoti vandens nusodinimo šulinius, statyti valymo filtrus.
Vandens telkinio forma derinama prie sodo stiliaus. Šiuo metu mėgstama netaisyklinga, lenktų kranto linijų vandens telkinio forma. Dažnai sklypų savininkai įsirengia kaskadomis tekantį upelį su nedidukais kriokliais. Tokie telkiniai apželdinami vandens augalais, kurie padeda vandeniui apsivalyti, sukuria biologinę pusiausvyrą, organiškai įsilieja ir puošia aplinką.
Dažniausiai pasitaikanti klaida – vandens telkinio duobės kasimas nepasitarus su specialistu. Todėl atsiranda tvenkiniai „priklijuoti“ prie tvorų, ,,numesti,, į didelio sklypo kampą. Tai sukelia nemažų problemų – vėliau kraštovaizdį sudėtinga ištaisyti, suformuoti terasų nėra vietos, neįmanoma apželdinti kranto, nėra galimybės privažiuoti su technika. Pastovėjusi kelis metus duobė keičia savo formą, dydį, o lietaus ir sniego vanduo sukelia eroziją.
Svarbu! Geriausio rezultato verta tikėtis, kuomet vandens telkinio įrengimo darbai atiduodami į vienas rankas – kasimas, terasų formavimas, dangos klojimas, dekoravimas, apželdinimas ir periodinė priežiūra.
- Kokias reikia naudoti statybines medžiagas tvenkinio pagrindo paruošimui?
Dirbtiniams vandens telkiniams įrengti dažniausia naudojamos hidroizoliacinės dangos, nes jas naudojant galime neriboti savo fantazijos. Iškasus telkiniui duobę numatytoje vietoje, tenka padirbėti kastuvais – reikia išlyginti šlaitus, terasuoti, išrinkti akmenis, ir būtinai aštriabriaunes statybines atliekas. Suformuotą gruntą reikia kruopščiai sutankinti. Atminkite, kad 1 kub. m vandens sveria toną. Įrengiant nedidelį tvenkinuką grunto sudėtis nėra svarbi – tiesiog prieš hidroizoliacinės dangos klojimą tiesiama neaustinė sintetinė medžiaga – geotekstilė, kuri apsaugo elastingą hidroizoliacinę dangą iš apačios nuo aštrių dalykų, kurie gali iškilti pašalui judinant gruntą.
- Kokiu būdu galima baseinėlio kraštus atriboti nuo vejos?
Dirbtiniai vandens telkiniai išklojami dangomis, kurios atsparios UV spinduliams, bet krantai dekoruojami natūraliomis medžiagomis (siūlome naudoti medį, plytas, žvirgždą, natūralius mūsų kraštų riedulius arba įdomesnius akmenis – smiltainį, dolomitą). Apsodinus kranto liniją pakrantės, pelkiniais augalais, sukomponavus grupes kartu su sausumoje augančiomis daugiametėmis gėlėmis, žemaūgiais krūmais galima kieme turėti natūraliai atrodantį vandens telkinį. Galima palikti priėjimą arčiau vandens. Kad veją būtų lengviau prižiūrėti, akmenukų, augalų zoną rekomenduojama atskirti specialia plastikinio borto riba. Tokiu būdu išgausite betarpiško vejos ir vandens sąlyčio efektą.
- Kokie yra dekoratyvinio apšvietimo įrengimo niuansai, valdymo būdai?
Apšvietus telkinio vandens paviršių, paryškinus tekančio, besitaškančio vandens srovę galime grožėtis savo sodu ir sutemus. Apšviesti vandens telkinį reikia ir dėl saugumo. Maloniausia akiai gelsva šviesa – nebūtina naudoti ryškiaspalvių filtrų, tai daugiau skonio reikalas. Vandens telkinio tūriui apšviesti montuojami povandeniniai prožektoriai. Tai ypač pasiteisina, kai baseino dugnas formuotas meniškai naudojant skirtingos frakcijos akmenis. Tokiu būdu sprendžiant apšvietimą dekoratyvinis baseinas vakare neatrodys kaip duobė ir bus matoma užveista flora ir fauna.
- Kokie gali būti vandens lygio palaikymo ir persipylimo liūčių metu tvenkinyje sprendimai?
Priešingai nei natūraliuose vandens telkiniuose, kuriuose vandens lygis gali kisti metrais, dirbtiname telkinyje mes galime vandenį suformuoti vejos lygyje. Šiuo atveju įrengiama patogi vandens pasipildymo sistema, o kad liūčių metu neišplautų krantų ir nesugadintų tvenkinio konstrukcijos, reikia nuvesti vandenį į žemesnę teritorijos vietą ar į lietaus kanalizaciją. Galima ties žemiausiu tvenkinio borteliu įrengti drenavimo sistemą, pasodinti pelkinių, drėgmę mėgstančių augalų.
- Kaip sukurti ir palaikyti augalų, gyvūnų, mikroorganizmų gyvybinių procesų biologinę pusiausvyrą?
Dumblo susidarymas vandens telkiniuose yra natūralus procesas kaip ir dulkių kaupimasis kambaryje. Valymo darbams palengvinti galima įsigyti valantį siurblį, kuris dvejose kamerose išfiltruotą vandenį gražina į telkinį. Jei baseinėlis nedidelis – siūlyčiau kelis kartus per vasaros sezoną pakeisti vandenį. Jei vandens telkinys didesnis negu 15 kv. m, teisingai įrengtas, apželdintas vandens augalais–oksigenatoriais, jis turėtų apsivalyti pats. Vandens spalva, kokybė, skaidrumas labai priklauso nuo gamtos sąlygų (oro temperatūros, apšvietimo, sezono). Sudėtingiau prižiūrėti įžuvintus tvenkinius, tenka statyti filtrus, UV įrenginius, aeratorius; žiemą tikrinti, ar žuvys nedusta.
Visi gyvi organizmai tvenkinyje nuolat sąveikauja su aplinka ir tarpusavyje. Daugiau ar mažiau uždara sistema keičiasi tol, kol tie pasikeitimai tampa minimalūs. Didesni tvenkiniai mažiau jautrūs įvairiems pokyčiams, nes juose didesnė augalų ir gyvūnų įvairovė, todėl jie pajėgūs atstatyti biologinę pusiausvyrą.
Sutrikus biologinei pusiausvyrai tvenkinyje ima klestėti dumbliai. Kai vanduo įšyla, pakanka šviesos, ramus, aukštas pH, vandenyje gausu teršalų – idealaus maisto, jie sparčiai dauginasi. Staigus žaliųjų dumblių dauginimasis vadinamas vandens žydėjimu. Akmenys apauga siūliniais dumbliais. Prie kranto dumblių sluoksnis pūva, vanduo ima dvokti. Vandens paviršiuje susidaręs tankus dumblių sluoksnis sulaiko saulės spindulius, todėl apatiniai dumblių sluoksniai žūva nuo deguonies stygiaus, dauginasi bakterijos. Vandenyje ima stigti deguonies ir kitiems telkinio augalams, gyvūnams, todėl flora ir fauna gali pakisti tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai.
- Ką daryti, kad nesidaugintų dumbliai?
- Šalinti įkritusius lapus, pūvančias (atmirusias) vandens augalų dalis. Proceso metu išsiskiriančios medžiagos (amoniakas) gali būti kenksmingos žuvims;
- Saugoti tvenkinį nuo sodo/daržo organinių ir neorganinių trąšų;
- Sodinti vandens augalus, kurių plūduriuojantys vandens paviršiuje lapai padengtų iki pusės tvenkinio vandens paviršiaus tam, kad vasarą vanduo mažiau įšiltų;
- Sodinant vandens augalus, į gruntą negalima dėti organinių, mineralinių trąšų, komposto – didelė amoniako ir azoto koncentracija kenkia žuvims;
- Žuvims maisto duoti tiek, kiek jos sunaudoja. Perteklius gali pradėti pūti;
- Tvenkinį iš pietų pusės verta pritemdyti kranto augalais;
- Iškasti gilesnį telkinį, kad vasarą vanduo mažiau įšiltų;
- Sodinti dugno augalus – oksigenatorius, nes jie padeda kovoti su dideliu anglies dvideginio vandenyje kiekiu.
- Aeruoti vandenį krioklių, upelių pagalba – vanduo judėdamas maišosi su oru.
Jei vanduo yra rūgštus, reikia neutralizuoti pH.
- Kokius reikėtų pasirinkti virš vandens paviršiaus įrengiamus dekoratyvinius statinius?
Labiausiai pageidaujami statiniai greta vandens telkinių – takai, laiptai, terasos, tiltai, brastos, patogūs baldai iš natūralių medžiagų poilsiui prie vandens, plaukiojančios augalų salelės, mažoji architektūra. Mano patarimas – venkite plastikinių dekoracijų, ryškių žaislų, sintetinių lelijų, dirbtinių antelių. Atminkite, vandens telkinys pritraukia gyvus sutvėrimus. Čia tuoj pat atsiranda varlytės, atskrenda atsigerti paukščiai, ilsisi laumžirgiai, drugeliai, o kartais telkiny įsiveisia žuvys net be žmogaus įsikišimo – paukščiai atneša ikrų iš kitų telkinių. Mano nuomone, greta vandens telkinio tinka dekoracijos iš keramikos, natūralaus ar dirbtinio akmens, metalo, saugaus stiklo.
- Kokios yra populiariausios ir mažiausiai reiklios vandens augalų kompozicijos?
Siūlau sodinti nereiklias augalų rūšis, adaptuotas Lietuvoje, išgyvenančias net ypatingai šaltas žiemas. Apželdinant vandens telkinį, reikia pasodinti visų grupių augalų. Augalija tarsi išlipa iš vandens, susilieja su krante augančiais drėgmę mėgstančiais, sausumos augalais, sulapoję sušvelnina krante išdėliotų akmenų liniją. Šie augalai gyvybei palaikyti naudoja vandenyje ištirpusias medžiagas, besikaupiantį dumblą, todėl stabdo dumblių dauginimąsi, šaknimis sutvirtina kranto akmenis.
Vandens augalai skirstomi į keletą grupių:
- Vandens paviršiuje plūduriuojantys augalai (Alavijinis aštrys – Stratiotes aloides, Vandenplūkis plūduriuojantysis – Hydrocharis morsus-ranae…);
- Pasinerę po vandeniu (dugno) augalai – oksigenatoriai (Permautalapė plūdė – Potamogeton perfoliatus, Adatinis duonis – Eleocharis acicularis…);
- Augalai su plūduriuojančiais lapais, šaknimis įsitvirtinę tvenkinio dugne (Vandens lelija – Nymphaea, Plūdė plūduriuojančioji – Potamogeton natans…);
- Pakrančių (pelkiniai) ir sekliųjų vandenų augalai (Pelkinis žinginys – Calla palustris, Skėtinis bėžis – Butomus umbellatus…)